Eilėraščiai, 2016 m. leidykla "Eglė"

Pasislėpusios saulės šviesoj

Pirmoji D. Rekio poezijos knyga.

  

 

  • Operatorius

    Inkrustuotos sąmonės
    Šaukias lietaus –
    Dulkėmis nuodėmės užgulė.

    Upės purvinos.
    Negali nusipraust –
    Verkti irgi uždraudė...

    Pamirštos vienos dulkėse
    Meldžia balsu dangaus.
    Iš viršaus pranešimas oratoriaus:
    - Pakentėkit! Rytoj pasikeis operatorius.
    O jei kas, grąžinsim maldas.

    ***
    Vaikas
    Iš praeities.
    Tavo? Tu –
    Vaikas
    Beldžiasi,
    Reikalauja dėmesio?
    Ne, tiesiog gelbėja
    Tave suaugusį.

    ***
    Lyg žuvis
    Krante
    Su kojomis,
    Žvelgianti į vandenyną
    Ilgisi praeities
    Gyvendama ateitimi –
    Plaukioti – tai ne lakstyti
    Basomis po pievas.
    „Ne negrįšiu“
    Apsisuka ir nubėga pievomis
    Pasitikti svajonės.

    ***
    Pamestas saulės,
    Užaugintas gegučių
    Lietus jūros batais
    Aria vagą paguodos.
    Į tave atsirėmęs sėja -
    Tavo kūnas tik filtras
    Druskos.

    ***
    Įsikniaubus į jo krūtinę
    Ieškai savo
    Atodūsiams kelio –
    Ir lietus! Ir naktis! Ir…
    Ak, ir...
    Nekalbės!
    Rymo ramios ramunės
    Ir niekas
    Neskabys jų lapelių viltingai.
    Įsikniaubus į jo krūtinę
    Ne ramunių ir tu tikies.

  • ***
    Išlijau akimis į Rugsėjį.
    Palydėjau į jūrą bures.
    Tyliai guosdamas pykstantį vėją
    Išlijau akimis į tave.

    Rausvaplaukė vakaro saulė
    Į voratinklius pina kasas
    Ir vienintelė mūsų apgaulė –
    Kad ne tu... Kad ne aš...


    ***
    Mintys tokios,
    kad žodžiai tik rūkas,
    o tyla pasodinta lede.
    Visą, ko akimirkai trūksta
    jau per daug...

    Uždarytas
    karantino į narvą
    nuo varveklių pavasaris varva
    na, o tu varvi nuo savęs.

    ***
    Šnarantys šratinukai.
    Ne, nekontrolinis –
    Muzika.

    ***
    Eglė
    Prie namo
    Jau prijaukinta
    Auga dienomis
    Naktimis šoka
    Gruzinišką šokį
    Dangui, kuris
    Tik lašais pravirkęs
    Gali ją pamatyti.

    ***
    Į svečius
    Per akis
    Provincijos intelektualų,
    Kurie vis dar pirštais traiško
    Kolorado vabalus
    Ateina Jaukuma
    Ir prisėda prie stalo
    Alkana ir nepastebėta
    Kaip šmėkla
    Stebi godžiai kemšantį
    Internetą.

    ***
    Pagaminta iš negandų šukių
    Kaukė skilo
    Neatlaikė gerumo
    Kalėdos -

  • ***
    Saulei leidžiantis
    Pažintiniu taku per pelkę
    Su tavim tik vėjas ir duslūs žingsniai -
    Daug vienatvės pyrage iš skolinto laiko
    Trupinių sauja slepias kišenėje
    Tau sunku, nes už ją neturi kam dėkoti...
    Varnos melą saldų kranksi įkyriai
    Trupiniai dosniai varnoms pabyra
    Jos nekaltos - gyvena iš to!
    Daug lengviau be naštos žingsniuoti -
    Tuščios rankos pagaliau atsakys
    Kas tu toks?

    ***
    Žiūrėjai į veidrodį
    kol šis nesuskilo.
    Dabar žiūri
    į suskilusį veidrodį
    pasaulyje iš keturių sienų
    be langų ir durų,
    bet matai tik
    kitą kambario sieną.
    Tai veidrodis
    Ar jau tik sienrodis?
    Klausi savęs
    ir šis klausimas
    yra tavo Dievas,
    kuriam nė karto nesimeldei.
    Šis klausimas
    pasaulyje iš keturių sienų
    yra tavo langas,
    svarbesnis už veidrodį
    su sienos atspindžiu
    bei tavimi vis klausiančiu.
    Tu sukūrei savo Dievą
    nors giliai viduje,
    už susapnuotų antidepresantų
    ir kreivų šypsenų,
    iš užmirštos praeities,
    vis dar numanai-tikiesi-bijai,
    kad už veidrodžio yra durys
    į kitą pasaulį,
    kurio Dievas dabar žiūrį
    į tave savo veidrodyje.

    ***
    Lyg vaikystės kasų
    Nenukirpsi to laiko –

    Nužudyk mane
    Kaip trintukas neteisybę
    Pažymių knygutėje.

    Kad ir tik šešėlį mano
    Kaip saulė vien žvilgsniu pakeisi
    Aš jau būsiu geresnis
    Už tavo naktį
    Iki manęs.

    Dienai einant į pabaigą
    Mes ir vėl žvilgsniais nesusitikom,
    Nes tik šešėlis palietė tavo lūpas,
    Kai skubėjau pro šalį,
    Kad būčiau...

    Rasa langų voratinkliuose
    Tau nežinant,
    Vakaro apmaudo iškankintą,
    Kas rytą saugosiu miegą
    Ir mirsiu kasryt
    Drauge su sapnais,
    Kurių neprisimeni.

    Nes tik aš žinau,
    Kad mano šešėlis
    Tavo lūpomis
    Kasdien praslysta
    Neatsitiktinai.

................................................................................................

Haiku
  • Senas vežimas
    Girgžda dulkėtu keliu.
    Saulė leidžiasi.

    ***
    Prisiminimas
    Ir granito skulptūra
    Abudu - sunkūs.

    ***
    Pėdos akmenyje
    Pravirksta sniegui tirpstant.
    Mano Klaipėda.

    ***
    Gėlės jau vysta.
    Metalu apkaustytas
    Akmuo pražydo.

    ***
    Vėjas nuo jūros
    Atneša kiro žinią
    Kurčiam praeiviui...

    ***
    Tik klevo lapas
    Prilipęs prie lango.
    Sodyba tuščia.

    ***
    Šis ledonešis
    Ne tik žiemą palieka.
    Stoviu vienas krante.

  • Akmenų krūvos,
    Apaugusios žolėmis.
    Nearti laukai.

    ***
    Saulė leidžiasi
    Ilgindama šešėlius.
    Skuba praeivis.

    ***
    Margučio lukštas
    Ir rasos vaivorykštė
    Voratinklyje

    ***
    Vėjas virkauja.
    Klevo lapas pridengė
    Antkapio datą.

    ***
    Šerkšnas užgulė
    Vienišą lauko akmenį
    Nepastebėtas...

    ***
    Beržo šakose
    Vienas geltonas lapas.
    Už lango ruduo.

    ***
    Pilna jūržolių
    Armonikėlė lūpoms
    Vėl kišenėje.

  • Žydi kaštonas.
    Jo pavėsyje stovi
    Namo pamatai.

    ***
    Po akmenimis
    Upėje neršia žuvys.
    Žvejai namuose.

    ***
    Kaimo pievose
    Sumindytos žibutės.
    Stirnos pėdsakai.

    ***
    Smėlyje skęsta
    Akmeniu virtusi šukė -
    Jūros pėdsakai.

    ***
    Stūgauja vėjas.
    Ten "Velnio pėda"
    Pavadino akmenį.

    ***
    Bijūnų puokštė
    Vazoje ant palangės.
    Palata tuščia.

    ***
    Nėr vėjo visai.
    Tinkluose tik jūržolės.
    Sausos. Pernykštės.